Nors dangus grasino bet kurią minutę prapliupti lietumi, o susikaupę pilki debesys taip pat nieko gero nežadėjo, nepabūgę „Avilio“ mokinukai su tėveliais ir jų nekantriai laukiantys mokytojai sugužėjo į mokyklėlės kiemą švęsti naujų mokslo metų pradžios.

Kad būtų linksmiau ir vaikai žinotų, į kurį korį keliauti, mokytojos padėjo jiems susiverti po vėrinį iš mokytojos Ingridos rūpestingai surinktų ir paruoštų kaštonų.

Šventę atidarė mokytojai Sigutė ir Erdvilas, pakviesdami visus sugiedoti Lietuvos himną.

Mokyklėlės „Avilys“ valdybos pirmininkė Sigita Bružaitė pasveikino visus susirinkusiuosius su naujaisiais mokslo metais, džiaugėsi galimybe susiburti ir pabrėžė bendruomenės svarbą ugdant lietuvių kultūrą mažuosiuose aviliečiuose.

„Aviliui“ teko garbė priimti svečius iš Europos Audito Rūmų. Kalbėdamas gerb. Rimantas Šadžius palinkėjo sėkmės mokyklėlei ir padovanojo naujų knygų, kurios džiugins mažuosius „Avilio“ skaitytojus visus metus.

Negalėdama dalyvauti atidarymo renginyje, Rita Kazragienė, Lietuvos Respublikos ambasadorė Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, atsiuntė šiltą savo ir Ambasados kolektyvo sveikinimą, kuriame labai įžvalgiai pastebėjo, kad „Mokykla – ne tik žinių kalvė, bet ir žmogiškumo šaltinis, meilės tėvynei, pagarbos kalbai ir istorijai pamatas“. Ji palinkėjo mokyklėlei ir toliau skatinti vaikus mokytis, tyrinėti, kurti, džiaugtis pasiekimais ir rodyti juos kitiems.

Pasibaigus sveikinimams, Ema kartu su Ingrida visus šventės dalyvius pakvietė Ingridos ilgai ir kruopščiai klijuotame Lietuvos žemėlapyje pažymėti „Avilio“ bitutėms brangiausias vietas – savo, tėvų ar senelių gimtines, kitas vietoves, kurių ilgisi ir visuomet nori aplankyti.

Kaip ir buvo galima tikėtis, daugiausia širdelių ir smeigtukų „surinko“ Vilnius. Nors ir mažiau, bet gan gausiai jų susmigo Kauno lopinėlyje. Likusi žemėlapio dalis puikiai rodo, iš kokių įvairių Lietuvos kampelių mes susirinkome. Pažymėti bemaž visi Lietuvos rajonų centrai – nuo Klaipėdos, Kretingos, net ir Neringos, iki kitame Lietuvos gale esančių Švenčionių, Zarasų, Visagino, nuo Pakruojo, Biržų, Pasvalio iki Alytaus, Druskininkų ar Šalčininkų.

Vėliau buvo kviečiami norintys pasidalyti savo talentais. 6 ir 7 korio vaikų grupelė pagrojo fleitomis, paskui, Ievai pritariant smuiku, svečius šauniai išjudino savo dūzgele „Mokyklėlė AVILYS – dūzgia čia vaikų būrys“. Gal ji net galėtų tapti „Avilio“ himnu?

Eleonora (7 korys) iki ašarų sužavėjo publiką padainavusi I. Šeduikienės dainą „Nupiešiu Lietuvą“.

Kad šventės dalyviai pajudėtų, mokytoja Giedrė pakvietė visus ant „raudonojo parketo“ sušokti „Graži mūsų šeimynėlė“.

Po linkmybių atėjo metas vaikučiams ir lietuvių kalbos besimokysiantiems jų tėveliams susipažinti su mokytojais Giedre, Kristina, Sigute, Erdvilu, Loreta, Ingrida ir Rimvydu.

Valdyba pakvietė tėvus į susirinkimą, kad visi galėtų geriau susipažinti tarpusavyje, pasidalinti mintimis ir pasiūlymais dėl mokyklėlė ateities ir būsimų darbų.

Šventė baigėsi, o dabar, kaip taikliai pastebėjo gerb. Rimantas Šadžius, atėjo metas bitelėms darbuotis koriuose!

Su šilčiausiais linkėjimais „Avilio“ kolektyvas